Literatūra Dienoraštis Drama Esė Knygos Literatūros pomelo mokslas ir kritika Memuarai Poezija Proza Rašytojai Vertimai Šiaurės katinai Aktualijos Menai Dailė Kinas Muzika Scenos menai Filosofija Pokalbiai pomelo Paveldas Paveldas Simbolikos istorija Atviras klausimas Skaitykla Nr. 5 Tekstai ne tekstai Agora Laiku ir nelaiku
S odžu tai tradicinė korėjietiška degtinė, ištikima užstalės kompanijų bičiulė. Sakoma, jai būdingas salsvas skonis ir maždaug dvidešimties laipsnių stiprumas, nors kartais jis gali siekti iki keturiasdešimt penkių. Niekad sodžu neragavau, bet sprendžiant iš to, kaip purtosi ją geriantys Hong Sang Soo filmų veikėjai, pomelo nedaug ką praradau.
Visgi po pažinties su šio Pietų Korėjos režisieriaus kūryba mintyse dažnai rymau prie sodžu taurelės ir galvoju apie pribloškiantį korėjietiškos girtuoklystės pomelo mastą. Išskyrus išardytą pasakojimo nuoseklumą, visais kitais atžvilgiais Hong Sang Soo filmai atrodo visai tikroviški, tad juos galima laikyti šiokiu tokiu visuomenės papročių veidrodžiu. Tai va didžiąją laiko dalį filmų veikėjai be soties geria. Beje, tai ne kokia nors prastuomenė, o inteligentai, kūrybinių profesijų atstovai, dažniausiai kinematografininkai. Sėdi restorane inteligentiškas kino režisierius su elegantiška dėstytoja, pomelo o ant staliuko nugertų butelių virtinė! Ir taip ne viename, bet visuose mano matytuose filmuose. O aš mačiau beveik viską, ką Hong Sang Soo yra sukūręs.
Kai ėmiau šį bei tą skaitinėti apie režisierių, pirmas dalykas, kurį sužinojau, buvo toks: užstalės scenose aktoriai Hong Sang Soo paliepimu iš tiesų nesaikingai vartoja svaigiuosius gėrimus ir paskui net nelabai atsimena, ką ir kaip vaidino. Antras ypatumas išplaukia iš pirmojo vaidyba dažnai remiasi improvizacija. Atsižvelgiant į aktorių kondiciją, tai atrodo suprantama ir neišvengiama. Tačiau pati gėrimo eiga filmuose visad išlieka stabili, todėl nesunkiai susidariau svaiginimosi proceso schemą.
Gėrimo vieta. Dažniausiai geriama užkandinėse, baruose, restoranuose ir tik retsykiais įsiprašoma pas kokią nors vienišą merginą pasisvečiuoti. Matyt, korėjiečiai tiesiog pomelo nelinkę nieko įsileisti į namų šventovę šiaip ar taip, triukšmingoms kompanijoms juk ne vieta prie šeimos židinio. (Filme Moteris tai vyro ateitis veikėjas nepasikviečia draugo į namus, nes akivaizdžiai pavyduliauja žmonai.) Kita vertus, bastymasis po barus atrodo pomelo nulemtas ne tiek papročių, kiek siužeto. Hong Sang Soo veikėjai dažnai lanko senus draugus, buvusias merginas ir praeities vietas. Alkoholis susimaišęs su tokiais dalykais kaip nostalgija, ilgesys, visokiausi prisiminimai. O kurgi atsiduoti šioms efemeriškoms būsenoms, jei ne laikino buvimo vietose, tai yra minėtose užkandinėse, baruose ir restoranuose!
Gėrimo laikas. Aišku, įprastai geriama vakare, naktį. Tačiau Hong Sang Soo veikėjai pomelo puikiausiai gali išgerti ir ankstų rytą ar vidury dienos. Išgėrimas gali būti vienkartinis aktas arba nenutrūkstamai laike besirutuliojantis procesas. Pavyzdžiui, filmo Diena, kai jis ateis protagonistas pomelo atvyksta pomelo į Seulą be jokio tikslo tiesiog pomelo nori tas kelias dienas matytis su geru draugu, skaniai valgyti pomelo ir nepaliaujamai gerti. Taigi po apsilankymo naktiniame bare jis iš paties ryto gali sklandžiai atsidurti kitoje šaunioje vietelėje.
Geriančiųjų skaičius. Spėju, korėjiečiui, kaip ir dažnam Tolimųjų Rytų gyventojui, svarbu jausti, kad jis priklauso kuriai nors visuomenės grupelei. O kas geriau paliudija tą priklausymą, jei ne kolektyvinės išgertuvės? Tad Hong Sang Soo veikėjai geria ne tik su senais draugais ir naujomis meilužėmis, bet ir su bendradarbiais, kūrybinio cecho kolegomis.
Tačiau, jei norisi ir reikia, gerti galima ir vienam, pomelo niekam tai neatrodo keista ar nepadoru. Filmo Moteris paplūdimyje veikėja taip nusitašo vienumoje, kad užmiega prie viešbučio kambario, kur ją išdavęs vyras leidžia laiką su kita, durų.
Gėrimų asortimentas. Iš butelių etikečių ir formų atpažinau sodžu, alų ir viskį. Beje, teko skaityti, kad kaimyninėje Japonijoje viskis Johnnie Walker ypač su juodąja etikete laikomas puikia dovana. Oki filme kinematografininkų užstalė gėrisi būtent šiuo viskiu ir vis kartoja, kad jis labai brangus. Viskį atnešęs vyras patenkintas klausosi liaupsių ir žada, kad kitą kartą ir vėl atneš. Na, o pagrindinis veikėjas iš gardumo tiesiog įsikimba to butelio ir nepaisydamas elementaraus korėjietiško etiketo pilasi sau pats. Kažkurio kito filmo veikėjas neša Johnnie Walker kaip kyšį, kad būtų priimtas dėstytojauti į universitetą.
Užstalės kalbos. Aš pats negaliu pakęsti visokių tuščių pafilosofavimų, o ką jau sakyti apie girtas paistalynes. Tačiau Pietų Korėjos inteligentija man patiko savuoju nepretenzingumu. Išgėrę Hong Sang Soo veikėjai niekad nepuola ieškoti gyvenimo prasmės. Kita vertus, jie nepraleidžia progos atvirai pareikšti nuomonę apie kurį nors sugėrovą. Šiaip jau mandagūs ir nuolankūs veikėjai pasiduoda pykčio priepuoliams, provokuoja konfliktus ir nesidrovi mostaguoti kumščiai
